reikyba

reikyba
reikýba sf. (1) 1. reikiamas, rūpimas dalykas, reikalas: Tėvas ej[o] su reikýba sa[vo] Pls. 2. būtinas dalykas, būtinumas: Ale ir be tos reikýbos imtai ir pabūtai Asv. Kiba tau yra didelė reikýba, kad tu spiries tep tan miestan Dbč. Kokia te reikýba – kap nėr, tai ir nereikia Grv. Nėr reikýbos itokiu keliu grūstis Arm. Traikšly tu, vis tik traikši ir traikši be reikybos! Rod.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • reikybė — sf. (1) žr. reikyba 1: Ir ranka pilna jų reikybėmus inteikt norėtų SPII183. Visumet [turime žegnotis] prieg pradžiai ir pabaigai visokių darbų mūsų, visokioj reikybėje, labiausiai keldamiesi ir guldami AK13 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”